LPF Saulė ir vėjas

Ateik Pas Mus ir Veikime, Pažinkime, Atraskime Drauge...

Стихи о Истине жизни и мироздания (Eilės apie gyvenimo ir visatos Tiesas - RU)

     Vaizdo įrašas...
     Vertimas į lietuvių kalbą...
     
     Группа "Одно Но", Стихи о Истине жизни и мироздания.
   
   
     (...)
     "Žinai, aš – savo nelaisvės architektas. Mano kalėjimo sienos nulipdytos iš mano paties apgaulės. Aš pats sugalvojau šitą narvą, kad tapčiau jame geriausiu iš visų. Ir antrankiai... ant vieno riešo – godumas, ant kito – pavydas. O prižiūrėtojai – mano abejonės.
     (...) 
     Eime su manimi! Aš pasitraukiu nuo triukšmo ir stumdymosi. Aš ieškau susitaikymo… Iš miesto, supakuoto į smogą, – į bekraščius laukus… Čia aš susipažinsiu su pačiu savimi… Suvoksiu, kad mano kūnas – kosminis laivas, o aš pats – mažutė švytinti dalelė… pilotas, pasimetęs beribėse galaktikose…
     Mano misija – grįžti Namo. Kaip?… žino tik mano Kapitonas. O aš Jo visai neprisimenu… Bet Jis – visa ko Šeimininkas, Jis ir yra Visa Kas.
     Kūrėjau, parodyk man kelią!..
     (...)
     Įsivaizduok, kad tu gyveni pasaulyje, kur nėra laiko. Tu nesensti ir džiaugsmas širdyje nesibaigia. Aplink tave – nuostabios būtybės, nuaustos iš Meilės ir Gerumo. Valdo šią šalį dvasingas ir dosnus Kūrinys. Visi bendrauja su Juo kaip su lygiu. Kažkam Jis – draugas, kažkam – mylimasis, o kažkam – vaikas… Ir visame tame Jis – Pats Tobuliausias ir Pirmapradis…
     Ir staiga tu pradedi pavydėti Jam… nori tapti tokiu pat galingu… pradėti solinę karjerą… (...)
     Ir Valdovas išpildo tavo norą – perneša tave į iliuzinį pasaulį… jis laikinas, viso labo tik šešėlis… falsifikatas… Tačiau čia tu gali pats būti ponas ir daryti viską, ko tik įsigeisi – mėgautis valdžia, žudyti, didžiuotis savo grožiu ir girtis turtais…
     Aš noriu atgal į Namus… o tu?
     (...) 
     Susikoncentruok į švarų garsą… jis išgelbės tavo širdį iš purvo… ir tavyje suskambės Amžina Muzika…
     …
     Šviesos kelias – sunkus kelias. Ryškioje šviesoje aš kaip ant delno… Nejaugi man gėda?… 
     Žinau, patys baisiausi priešai – mano viduje. 
     Pasakyk man, kaip abejingumo pelenuose rasti šviesią kibirkštį?
     Kaip nusišypsoti, kai širdį užgulusi nuoskauda?..
     Kaip gyventi dėl kažko, užmiršus savo gerovę?..
     Kaip atiduoti, neprašant nieko mainais?..
     Kaip išmokti būti dėkingu ir vertinti patiriamą gerumą?..
     Tu žinai atsakymą?..
     Pasakyk – kaip myli žmonės paukščiai?..
     …
     Stoviu vienas apsnigtam lauke… Šaltis kausto mane… Nebėra daugiau mano narvo ir nemokamo valgio…
     Kantrybės, kary!..
     Ar aš kada galvojau, kad laisvė – apribojimuose?... - Ne… 
     (...)
     Beribiai rugių laukai… nesunku pasimesti… bet aš tai žinau takelį Namo… 
     Kai tai supratau, pradėjau žiūrėti į save naujai… 
     „O aš jau kažko vertas!...“ - galvojau. Ir kaskart, kai mane aplankydavo tokios mintys, aš jaučiau delnais virbus grotų, už kurių praleidau šimtus gyvenimų... 
     Atsargiau, kary! Vienas neteisingas žingsnis – ir tu  vėl skęsti puikybės ir tuštybės pelkėje… ir pats tu iš ten neišbrisi… kad ir koks vikrus būtum… 
     Man būtinas Vedlys... Aš žinau: JO Akyse – Amžinybės Nekintamumas… ir Užuojautos Vandenynas… JIS Atėjo Iš Ten, kad padėtų grįžti ieškantiems Tiesos… Didis Išminčius… Bedugne kaip Dangus Širdimi… 
     Baltasis Stebukladary… aš paklūstu TAU… vesk mane iš mirties į nemirtingumą…
     …
     Kažkas viduje, toks šviesus ir šiltas, verčia mane kalbėti… Aš dainuosiu šita Šviesa… perleisdamas Ją per viską aplinkui… dainuosiu apie tai, kad mirties nėra… tai tik perėjimas iš vienos būsenos į kitą… Ir nėra nieko atsitiktinio… Kiekvieno žmogaus gyvenimas pripildytas ženklų, kurių paskirtis – išgelbėti nuo skausmo ir nusivylimų ir parvesti Namo...
     Žmonės, jums duota galingiausiai galimybė!… (…)
     Pašvęskime savo gyvenimą aukščiausiam tikslui… ir įgausime Matymą – švarų, laisvą nuo melo, godumo, pykčio… mes pamatysime, kad pasaulių didybė – tik JO Švytėjimo Kibirkštis…"
   
   
     Iš rusų k. vertė Vida Vaitaitytė